žyrius

מỹrius sm. sing. (2) žr. žyras: 1. Jeigu vištos neranda ar negauna žỹriaus, tai kiaušiniai būna i be kevalo Rs. Vištų nereikia lesyt, pačios turi rast sau žỹriaus Skr. 2. Katukės nėra – išėjus an žyriaus Krok. Per žiemą šersiu, o pavasarį išvarysiu ant žyriaus Dkš. Vėžiai eina ieškoti žỹriaus Plv. Varyk vištas iš tvarto ant žỹriaus Skr. Tę tuosa namuosa reikia [gyvuliams] eitie žyriun Grv. ^ Kur vilkas gyvena, te an žyriaus neina LTR(Krn). 3. pasivaikščiojimas, pasilakstymas: Zuikiai dabar visi ant žỹriaus yra išeję Trg. Po pietų velnias išėjo an žyriaus (ps.) Brž. Išleidau arklius ant žỹriaus Pns.